Vienas numeris – keturios tarnybos

GREITOJI MEDICINOS PAGALBA

KADA SKAMBINTI?

PRIEŠGAISRINĖ GELBĖJIMO TARNYBA

KADA SKAMBINTI?

APLINKOSAUGA

KADA SKAMBINTI?

GREITOJI MEDICINOS PAGALBA

KADA SKAMBINTI?

PRIEŠGAISRINĖ GELBĖJIMO TARNYBA

KADA SKAMBINTI?

APLINKOSAUGA

KADA SKAMBINTI?

Norite daugiau informacijos?

Virtualus turas

Kviečiame virtualiai aplankyti ir apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro patalpas iš vidaus.

Statistinė informacija

Kviečiame susipažinti su skubios pagalbos skambučių statistika ir kita informacija.

Vaizdo įrašai

Kviečiame susipažinti su reklaminiais vaizdo klipais ir kitais vaizdo įrašais.

Turite klausimų?

Visų pokalbių metu užduodamų klausimų tikslas išsiaiškinti, kas ir kur atsitiko, kad galima būtų teisingai suteikti informaciją pagalbos tarnyboms. Pagal priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartą Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbis su skambinančiuoju gaisro atveju standartiškai turi trukti iki minutės. Tačiau aliarmavus pajėgas pokalbis gali būti tęsiamas renkant papildomą informaciją apie įvykį. Policijos poreikio atvejais pokalbio trukmė nėra standartizuota, kadangi situacijos yra įvairios ir sudėtingos. Greitosios pagalbos atveju siekiama kuo greičiau sujungti su GMP dispečerine, todėl užduodami klausimai tik dėl įvykio vietos ir pagalbos poreikio pobūdžio, kad būtų įsitikinta, jog nereikia ir kitų pagalbos tarnybų. Visais atvejais siekiama, kad skambučių trukmė būtų minimali, ir tai stebima vykdant vidinę veiklos kokybės kontrolę. Kai statistiniai duomenys rodo nukrypimus, yra aiškinamasi priežastis.

Pagalbos prašymus SMS žinute galima siųsti, bet mes to nerekomenduojame daryti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, kviečiantis pagalbą SMS žinute sugaištama daug laiko, nes susirašinėjimas yra lėtesnė komunikacija nei kalbėjimas. Užtrunka žinutės rašymas, siuntimas, atsakymo laukimas, o kai reikia skubios pagalbos, tos minutės gali būti lemtingos. Norvegijoje atlikto tyrimo duomenimis, kviečiantis pagalbą SMS žinute, paprastai sugaištama apie 20 min. Bendraujant telefonu, per tiek laiko pagalbos tarnyba jau gali būti atvykusi į vietą. Kita vertus, SMS žinutės neturi prioriteto tinkle ir, jei tinklas labai apkrautas, jos gali ateiti tik po tam tikro laiko, pvz., po 5 min. ar net po valandos. Ir trečia, ne mažiau reikšminga priežastis – bendraujant SMS žinutėmis negaunami vietos nustatymo duomenys, kurie gali būti svarbūs identifikuojant pagalbos prašančio žmogaus buvimo vietą. Taigi, pagalbos iškvietimas telefonu yra ir patikimesnis, ir greitesnis būdas sulaukti pagalbos nei siunčiant SMS žinutę. Pastaroji gali būti naudinga tik tokiu atveju, kai pagalbos prašantis žmogus negali kalbėti.

Klausos ar kalbos negalią turintis žmogus gali bendrauti su Bendruoju pagalbos centru keliais skirtingais būdais:

  • skubiosios pagalbos tarnybų telefono numerio 112 mobiliąja programėle;
  • siųsdamas SMS žinutę numeriu 112;
  • naudodamasis Bendrajame pagalbos centre įdiegta „Tyliojo skambučio“ paslauga;
  • naudodamasis gestų kalbos vertėjų centrų teikiama vertimo nuotoliniu būdu paslauga.

Daugiau informacijos apie visus šiuos būdus rasite https://bpc.lrv.lt/lt/informacija-kurtiesiems

DAUGIAU

Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris 112

Bendras telefono ryšio numeris, skirtas pranešti apie teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir išsikviesti pagalbos tarnyboms: policijai, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, greitajai medicinos pagalbai ar aplinkosaugai.