Dviženkliai numeriai tiko tik fiksuotam ryšiui. Mobilaus ryšio operatoriai naudoja skirtingas trijų skaitmenų kombinacijas 101, 011, 102, 022, 103, 033…
Streso atveju prisiminti, kokiu numeriu skambinti iš konkretaus operatoriaus, gali būti sudėtinga. Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris 112 veikia visuose tinkluose. Ištikus bėdai užtenka paskambinti 112, o jau skambučių operatoriai pasirūpins, kokias tarnybas Jums į pagalbą siųsti. Be to, telefono numeris 112 veikia visoje Europoje ir net už jos ribų.
Skambinimas telefono numeriu 112 turi ir kitų privalumų:
•  skambučio metu gaunami skambinančiojo vietos nustatymo duomenys;
•  skubios pagalbos skambutis turi pirmumo teisę tinkle – tai ypač aktualu piko metu, kai mobiliojo ryšio tinklas yra perkrautas;
•  jeigu SIM kortelė neveikia ar negali prisijungti prie savo tinklo, skambutis numeriu 112 bus perduotas kitam mobiliojo ryšio operatoriui;
•  skambutis numeriu 112 galimas, net jei yra nepakankamas sąskaitos likutis ar skambinama mobiliuoju telefonu be SIM kortelės;
•  norint surinkti numerį 112, nereikia atrakinti telefono ar įvesti PIN kodo.

Skambučių piko metu (pvz., savaitgalių vakarai, šventinės dienos, nepalankios oro sąlygos, pūga) atsiliepimo į skambučius laikas pailgėja. Jūsų minimas įrašas yra transliuojamas skambinančiajam po 20 sekundžių laukimo. Jo tikslas – informuoti skambinantįjį apie susidariusią skambučių eilę, kad jis nepadėtų ragelio, nes, nutraukus skambinimą ir paskambinus iš naujo, telefoninė stotis skambinantįjį nukelia vėl į eilės pabaigą.

Visų pokalbių metu užduodamų klausimų tikslas išsiaiškinti, kas ir kur atsitiko, kad galima būtų teisingai suteikti informaciją pagalbos tarnyboms.
Pagal priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartą Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbis su skambinančiuoju gaisro atveju standartiškai turi trukti iki minutės. Tačiau aliarmavus pajėgas pokalbis gali būti tęsiamas renkant papildomą informaciją apie įvykį.
Policijos poreikio atvejais pokalbio trukmė nėra standartizuota, kadangi situacijos yra įvairios ir sudėtingos.
Greitosios pagalbos atveju siekiama kuo greičiau sujungti su GMP dispečerine, todėl užduodami klausimai tik dėl įvykio vietos ir pagalbos poreikio pobūdžio, kad būtų įsitikinta, jog nereikia ir kitų pagalbos tarnybų.
Visais atvejais siekiama, kad skambučių trukmė būtų minimali, ir tai stebima vykdant vidinę veiklos kokybės kontrolę. Kai statistiniai duomenys rodo nukrypimus, yra aiškinamasi priežastis.

Bendrojo pagalbos centro operatoriai neprivalo prisistatyti skambinančiajam siekiant pagreitinti reagavimą į skambinančiųjų pagalbos prašymus. Skambinančiajam paprašius, darbuotojas turi prisistatyti ir pasakyti įstaigos bei struktūrinio padalinio pavadinimą, savo vardą ir pareigas. Darbuotojas turi teisę nesakyti savo pavardės, taip pat jis neprivalo prisistatyti, kai jam yra grasinama arba jis piktavališkai įžeidinėjamas.

Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pareiga – įvertinti pagalbos poreikį, išsiaiškinti įvykio vietą ir pagal pagalbos tarnybų pateiktus algoritmus (reagavimo schemas, klausimus) parengti bei perduoti pranešimus atitinkamoms pagalbos tarnyboms. Pajėgų išsiuntimo jis nekontroliuoja ir už tai neatsako – tai nėra numatyta jo funkcijose.
Policijos ekipažus valdo policijos operatyvaus valdymo padaliniai, greitosios medicinos pagalbos brigadas – greitosios medicinos pagalbos stočių dispečerinės ir tik priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų komandų operatyvinę veiklą koordinuoja pats Bendrasis pagalbos centras.
Operatoriai gali matyti, ar atitinkamos pagalbos tarnybos gavo įvykio kortelę, ar priskirtos greitosios medicinos pagalbos ir policijos pajėgos, tačiau, kur jos yra konkrečiu metu ir kada atvyks į įvykio vietą, negali pasakyti.

Klausos ar kalbos negalią turintis žmogus gali bendrauti su Bendruoju pagalbos centru keliais skirtingais būdais:

1. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numerio 112 mobiliąja programėle;
2. siųsdamas SMS žinutę numeriu 112;
3. naudodamasis Bendrajame pagalbos centre įdiegta „Tyliojo skambučio“ paslauga;
4. naudodamasis gestų kalbos vertėjų centrų teikiama vertimo nuotoliniu būdu paslauga.

Daugiau informacijos apie visus šiuos būdus rasite https://bpc.lrv.lt/lt/informacija-kurtiesiems

Pagalbos prašymus SMS žinute galima siųsti, bet mes to nerekomenduojame daryti dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, kviečiantis pagalbą SMS žinute sugaištama daug laiko, nes susirašinėjimas yra lėtesnė komunikacija nei kalbėjimas. Užtrunka žinutės rašymas, siuntimas, atsakymo laukimas, o kai reikia skubios pagalbos, tos minutės gali būti lemtingos. Norvegijoje atlikto tyrimo duomenimis, kviečiantis pagalbą SMS žinute, paprastai sugaištama apie 20 min. Bendraujant telefonu, per tiek laiko pagalbos tarnyba jau gali būti atvykusi į vietą.
Kita vertus, SMS žinutės neturi prioriteto tinkle ir, jei tinklas labai apkrautas, jos gali ateiti tik po tam tikro laiko, pvz., po 5 min. ar net po valandos.
Taigi, pagalbos iškvietimas telefonu yra ir patikimesnis, ir greitesnis būdas sulaukti pagalbos nei siunčiant SMS žinutę. Pastaroji gali būti naudinga tik tokiu atveju, kai pagalbos prašantis žmogus negali kalbėti.

Bendrojo pagalbos centro operatoriai gali priimti pagalbos prašymus lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis.
Visą parą budintys lietuvių gestų kalbos vertėjai taip pat užtikrina pagalbos prašymų priėmimą lietuvių gestų kalba iš skubiosios pagalbos tarnybų telefono numerio 112 mobiliosios programėlės vartotojų.

Tokia problema galėjo iškilti skambinant telefono modeliu, pagamintu Kinijoje ir skirtu Azijos rinkai. Yra pastebėta, kad tokie telefonų modeliai klaidingai renka numerį 112.
Kad taip neatsitiktų, rekomenduojame telefoną pirkti tik iš patikimų tiekėjų, o susidūrus su tokia problema kreiptis į pardavėją ar įgaliotą gamintojo atstovą, kad telefonas neveikia taip, kaip turėtų veikti.